Laiškas mamai, kuri kovoja, kad išgyventų dėl savo vaikų

Brangi mama!

Aš matau,kaip tu guli lovoje ir bandai priversti save atsikelti. Aš žinau, kažkuri tavo dalis gailisi, kad tu išvis pabudai; kažkuriai tavo daliai norėtųsi išvis pradingti, ištirpti ore, kad nereikėtų kasdien aiškintis su tarakonais tavo galvoje. Aš atpažįstu nebylų klausimą tavo akyse: „Ar gyvenimas vertas visų šių pastangų?“

O dar aš matau, kaip tu atsigauni ir prisimeni, dėl ko tu kovoji. Aš matau, kaip tu sugniauži visas jėgas į kumštį ir išspiri save iš lovos, todėl kad mažylis verkia, o ikimokyklinukas nori pusryčių. Tu žinai, kad tu jiems reikalinga.

Aš jaučiu tavo skausmą, kai tu laikai ant rankų savo nuostabią mažylę, stebi pusryčiaujantį berniūkštį ir spėlioji, už ką tau atiteko tokios dovanos, paraleliai neapkęsdama savęs už tai, kad tau norisi išnykti. Meilė vaikams kovoja su kaltės jausmu, ir tu negali suprasti, kodėl verki – iš džiaugsmo ir dėkingumo ar iš gėdos ir pasibjaurėjimo savimi.

Aš matau, kaip tu kaudamasi brauniesi per dieną, kaip kiekvienas veiksmas tampa didžiule pergale. Tau toli iki tobulybės, bet to ir nereikia, juk rytoj ateis nauja diena. Ir tu būsi ten – darbe, namie, mokykloje – tu būsi toje naujoje dienoje. Tu padarysi tai, ką reikia,kad išgyventum.

Ir tegu vaikai valgo pietums saldumynus pakeliui iš mokyklos, tegu tu nesiprausei keturias dienas ir maitiniesi vaikų pusryčių likučiais ir pirktine kava – visa tai nesvarbu, todėl kad tu vis dar čia. Tu vis dar kovoji, nepaisant nieko.

Aš matau, kaip tu, mama, kauniesi iš paskutinių jėgų, todėl kad vaikams tavęs reikia. Aš matau, kaip tu kovoji ir stengiesi, kadangi nieko nėra stipresnio už vaikų gynimo instinktą. Jie dar to nežino, bet jų mama – kovotoja, karalienė, šventoji, nepalenkiamos meilės jėgos įkūnijimas.

Taip, kiti gali smerkti tave už tai, kad tu tris dienas vaikštai tais pačiais drabužiais, arba tylutėliai verki tualete, arba „neteisingai“ auklėji vaikus, bet aš tau pasakysiu: visa tai neturi reikšmės. Tai neturi reikšmės, todėl kad tu esi, tu myli savo vaikus, ir to pakanka. Tegu to pakanka.

Nuoširdžiai tavo, tokia pat mama.