Ši istorija apie atsidavimą, tikrą meilę ir ištikimybę, o taip pat apie pareigą. Ir visas šias savybes išreiškė ne žmogus, o paprastas šunelis, vardu Cezaris…

Ši istorija apie atsidavimą, tikrą meilę ir ištikimybę, o taip pat apie pareigą. Ir visas šias savybes išreiškė ne žmogus, o paprastas šunelis, vardu Cezaris.

Jo šeimininkas Ali Ilhanas pastebėjo, kad augintinis kažkur išbėga rytais. Kai tai ėmė vykti nuolat, jis pasekė šunį ir sužinojo liūdną jo paslaptį.

Tai Ilhanas ir Cezaris. Paprastas žmogus ir paprastas šuo.

Cezaris niekada nepasižymėjo savivaliavimu, buvo paklusnus, todėl keistas jo elgesys neramino Ilhaną. Kai vyras nusprendė pasekti šunelį, jis nė neįtarė, koks ilgas bus kelias. Jie praėjo beveik visą miestą, į patį pakraštį. Cezaris ryžtingai bėgo toliau, į vien jam žinomą vietą, o Ilhanas jau viską suprato. Ir nelabai nustebo, kai atėjo į vietą – prie savo tėvo Mehmeto Ilhano kapo.

Prieš du metus senąjį Mehmetą dalinai paralyžiavo ir gydytojai rekomendavo jam įsigyti gyvūną-padėjėją. Ilhano šeima pasiėmė iš prieglaudos beglobį Cezarį – paprastą, bet žavų šunelį. Per tą laiką Cezaris taip prisirišo prie savo naujojo šeimininko, taip įprato padėti senukui, kad nė neįsivaizdavo kitokio gyvenimo. Tačiau metai padarė savo – kartą Mehmetą išvežė į ligoninę ir jis daugiau namo nebegrįžo.

Cezaris taip ir nepamatė savo šeimininko, negalėjo su juo atsisveikinti, kaip norėjosi. Tačiau jis viską suprato ir gedinčio šunelio prie Mehmeto Ilhano karsto nuotrauka pateko į internetą.

Žmonės matė jo skausmą, bet mažai kas galėjo įsivaizduoti, koks jis didžiulis. Net pats Ali Ilhanas ne iš karto suprato, o kai suvokė – apsiverkė ten pat, prie tėvo kapo kartu su Cezariu.

Niekas negali uždrausti Cezariui gedėti senojo šeimininko ir laikas čia nepadės, šunelis visada prisimins senąjį Mehmetą.